Šiuolaikinis lyderystės apibrėžimas tampa labai įvairialypis bei nepastovus, prisitaikantis prie sparčiai kintančių gyvenimo sąlygų. Koks turi būti šiandieninis lyderis, kokias savybes jis turi turėti ar išsiugdyti, kad gebėtų pelnyti komandos pasitikėjimą ir vesti juos į priekį?
Istoriniai lyderių paveikslai
Skirtingais istorijos tarpsniais lyderystės apibrėžimas vis keitėsi. Lyderystės šaknis galime užčiuopti jau gilioje senovėje, kai gentims vadovavo šamanai, arba vyriausi šeimos nariai. Tų laikų lyderystė buvo paremta išmintimi, gyvenimo patirtimi, amžiumi ir gebėjimu pasirūpinti likusiais genties nariais.
Vėliau, vykstant žemių užkariavimo etapui, lyderiais tapdavo karingi, ryžtingi ir ambicingi, disciplinuoti tautos nariai. Jie vedė savo komandą į priekį, vadovavimo stilius buvo griežtas, reiklus, neretai autoritarinis.
Vėlesniais laikais, prasidėjus sėkmingų organizacijų kūrimo ir augimo etapui, lyderių svarbiausios savybės buvo inovatyvumas, pažangumas, pelno siekimas, komandos vedimas link tikslo.
Šiandieniniai organizacijų lyderiai, greta visų ankščiau išvardintų savybių, dar privalo turėti tokias savybes kaip bendruomeniškumas, empatija, gebėjimas išklausyti ir telkti žmones bendram tikslui. Jie turi veikti greta, o ne virš komandos, būti nuolat pasiruošę išklausyti, sumaniai pateikti užduotis, įtraukti komandą į procesus ir kartu siekti organizacijos tikslų.
Taigi, lyderio paveikslas bėgant amžiams nuolat keitėsi bei prisitaikė prie kintančių rinkos bei gyvenimo sąlygų.
Ryšio lyderystė – šiuolaikinio lyderio apibrėžimas
Nors lyderio apibūdinimas bei jam būdingos savybės ir kinta, tačiau yra keletas aspektų, kurie lyderio apibrėžime išliks visada. Jau pats žodis “lyderis” (angl. “lead” – vesti) sufleruoja, kad toks žmogus privalo turėti savo sekėjus, kuriuos turi vesti bendro tikslo link. Lyderis turi aiškiai žinoti savo paties tikslus ir nuolat jų siekti, įkvėpti savo poelgiais ir darbais komandos narius, jis turi žinoti, kaip savo komandą motyvuoti ir sutelkti bendro tikslo siekimui.
Tad šių dienų lyderystę galima būtų apibūdinti terminu “ryšio lyderystė”, kuri apima ne tik tradicines lyderio savybes, bet ir ryšio, bendruomeniškumo kūrimą tarp komandos narių.
Šiandieniniai lyderystės iššūkiai
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame lyderių atsakomybė ir lūkesčiai vis didėja, sėkminga lyderystė tampa vis sudėtingesnė. Tokie iššūkiai kaip dirbtinio intelekto plėtra, klimato kaita, geopolitiniai konfliktai, pandemijos pasekmės bei didėjantis dėmesys įtraukumui ir socialinei atsakomybei verčia permąstyti, kas daro vadovą sėkmingu, ir koks jis turėtų būti?
Šiuolaikinė lyderystė neapsiriboja tik tradiciniais vadovavimo metodais – pažangūs vadovai turi mokytis kurti bendradarbiavimo kultūrą, spręsti problemas kartu su įvairiomis komandomis ir nuolat ieškoti naujovių. Tokios kompetencijos svarbos augimą liudija ir didėjantis dėmesys vadovų paieškai. Personalo atrankos agentūros bei vadovų paieškos įmonės, pasitelkdamos “galvų medžioklės” bei kitus metodus, ieško ne tik patyrusių vadovų, bet ir tokių lyderių, kurie gebėtų užtikrinti įmonių augimą greitai besikeičiančioje aplinkoje.
Keičiasi ir pačios organizacijos: jų ribos tampa vis labiau neapibrėžtos, o ryšiai tarp žmonių ir organizacijų – svarbesni nei bet kada anksčiau. Tai kelia poreikį naujoms lyderystės savybėms, kurios pagrįstos gebėjimu kurti ryšius.
Remiantis naujausiais tyrimais ir patirtimi, yra išskiriamos penkios pagrindinės lyderystės kryptys, kurios padeda tapti vadinamuoju „ryšio lyderiu“: sugebėjimas numatyti ateitį, veikti šiandien, vadovauti su tikslu ir drąsa, panaudoti kitų potencialą, organizuoti ekosistemas bei ugdyti mokymosi mąstyseną. Apžvelgsime kiekvieną iš jų.
Numatyti ateitį, veikti šiandien
Šiuolaikiniai vadovai privalo vienu metu ir užtikrinti organizacijos dabartinius rezultatus, ir planuoti ateitį. Toks gebėjimas reikalauja strateginio mąstymo, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įgūdžių bei greitų sprendimų, paremtų naujausiais duomenimis. Lyderiai turi būti pasiruošę veikti greitai ir adaptyviai, esant poreikiui koreguoti savo strategijas ir pritaikyti naujas žinias.
Vienas iš drąsios lyderystės pavyzdžių – siuntų pervežimo įmonė “Omniva”, kuri viena pirmųjų rinkoje įžvelgė paštomatų teikiamas galimybes. Įmonė drąsiai žengė į šią naują rinką, sėkmingai plėtė paštomatų tinklą ir keitė kasdienius vartotojų įpročius. Bėgant laikui, o ypač atėjus pandemijos laikotarpiui, šis strateginis žingsnis pasiteisino su kaupu bei paskatino kitas siuntų pervežimo įmones sekti šiuo keliu.
Vadovauti su tikslu ir drąsa
Lyderiai, turintys aiškų tikslą ir vertybes, geba priimti drąsius sprendimus net ir šiuolaikinio neapibrėžtumo sąlygomis. Jie įkvepia savo komandas, išlaiko motyvaciją krizės metu ir demonstruoja atsparumą.
Vienas iš šiuolaikinių lyderių pavyzdžių – tai Verslo Žinių kiekvienais metais renkamo “Jaunojo Metų CEO” šiemetinė kandidatė G. Morozovaitė, sugebėjusi 2023 metais įmonės pajamas užauginti 132% iki 75,2 mln. EUR. Tokius gerus G. Morozovaitės vadovaujamos įmonės “Alfatransa” rezultatus lėmė laiku priimtas drąsus sprendimas importuoti “Tesla” automobilius iš naujos gamyklos Berlyne. VŽ rašė, kad “pandemijos pradžioje iš rinkos pasitraukus daliai automobilių logistikos įmonių, susidarė transporto deficitas, kurį išsprogdino Berlyne pradėjusi veikti nauja, didelė “Teslos” gamykla, pasiūliusi nepaprastai didelį užmokestį už jos automobilių pervežimą. Tai pakėlė įkainius visoje rinkoje ir vežėjams leido pelningai išnaudoti visus pasiekiamus pajėgumus”.
Panaudoti kitų potencialą
Lyderiai, kurie geba įtraukti įvairias komandas, vertinti skirtingas perspektyvas ir kurti įtraukią darbo aplinką, pasiekia geresnių rezultatų. Jie skatina atvirumą, skaidrumą bei ugdo kūrybiškumą ir inovacijas. Tokie vadovai tampa ne tik autoritetais, bet ir įkvėpėjais bei partneriais savo darbuotojams. Šiuolaikinis lyderis turėtų skatinti savo komandos narių saviraišką, gebėjimą prisiiimti atsakomybę bei bendradarbystę.
Organizuoti ekosistemas
Šiuolaikinėje lyderystėje nepakanka veikti vienos organizacijos ribose – būtina kurti ekosistemas, jungiančias skirtingus partnerius ir skatinančias inovacijas. Tai leidžia spręsti kompleksines problemas ir kurti naujas galimybes.
Pavyzdžiui, kompanija „Capgemini“ sukūrė tinklą, jungiantį klientus, startuolius, technologijų partnerius ir reguliavimo institucijas, siekdama inovatyviai spręsti verslo iššūkius. Tokia praktika leidžia ne tik rasti kūrybiškus sprendimus, bet ir stiprina bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių ekspertų.
Ugdyti mokymosi mąstyseną
Mokymosi kultūra yra esminis sėkmingo vadovavimo elementas. Vadovai, kurie geba mokytis iš klaidų, eksperimentuoti ir išlikti smalsūs, kuria organizacijas, galinčias greitai prisitaikyti prie pokyčių.
Puikus pavyzdys yra „Microsoft“, kuri vadovaujant Satya Nadella perėjo nuo „viską žinančio“ požiūrio prie „nuolat besimokančio“. Tai leido bendrovei atsigauti ir tapti viena inovatyviausių kompanijų pasaulyje.
Ryšio lyderystė – šių dienų siekiamybė
Ryšio lyderiai, gebantys įkvėpti, apjungti ir vadovauti komandoms permainingame pasaulyje, tampa kertiniais pokyčių varikliais. Jų sugebėjimas kurti ryšius ne tik didina organizacijų konkurencingumą, bet ir palieka teigiamą pėdsaką visuomenėje. Tokie lyderiai yra pavyzdys, kaip asmeninės savybės ir vertybės gali transformuoti ne tik organizacijas, bet ir visą ekosistemą. Lyderio gebėjimas prisiimti atsakomybę, motyvuoti kitus, vertybiškai įkvėpti savo komandą siekti bendrų tikslų visuomet išliks prioritetiniu aspektu, auginančiu organizaciją šiandieninėmis rinkos sąlygomis.
