Gera ir stabili darbuotojų emocinė sveikata – tai vienas iš organizacijos sėkmės komponentų. Gyvenimu ir savimi patenkinti, gebantys susidoroti su stresu, emociškai stabilūs darbuotojai yra darbingesni, kuria stipresnius tarpusavio ryšius organizacijoje ir labiau prisideda prie įmonės bei visuomeninės gerovės kūrimo.
Emocinis nerimas darbe: šiandieniniai iššūkiai ir statistiniai duomenys
Deja, pastarojo laikotarpio iššūkiai dėl COVID pandemijos, nestabili politinė padėtis pasaulyje, greitėjantis gyvenimo tempas neigiamai veikia žmonių emocinę būklę.
Jau nuo 2015 metų pastebima tendencija apie darbuotojų didėjantį nerimą darbe, ir šis skaičius nuolat auga. Pastarųjų metų tyrimų duomenimis, šis skaičius jau viršijęs 50 proc., o tarp aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų, įvairių sektorių vadovų, šis skaičius siekia net 73 proc. Sprinter atlikta apklausa parodė, kad kuo daugiau profesinių atsakomybių turi žmonės ir kuo aukštesnes pajamas jie gauna, tuo streso dėl darbo jie patiria daugiau. Daugiau apie tyrimą skaitykite čia.
Darbuotojai apie psichologines problemas nelinkę kalbėtis
Deja, ne visose šiuolaikinėse organizacijose darbuotojai linkę kalbėtis apie patiriamas problemas darbe, savo savijautą, patiriamą įtampą bei augantį nerimo jausmą. Paprastai žmonės nenori dalintis savo emocine būkle su bendradarbiais ar atsakingais asmenimis, kurie padėtų užkirsti kelią ir padėti darbuotojui jaustis geriau. Daugiau nei pusė Sprinter apklausoje dalyvavusių asmenų sutiko su teiginiu, kad emocinių sunkumų atskleidimas gali pakenkti jų karjerai, beveik 60 proc. teigė iš darbdavio jaučiantys lūkestį darbe visada elgtis “taip, tarsi viskas yra gerai”.
Tik penktadalis – 20% – darbuotojų jaučia, kad darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata, atskleidė naujausia reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa. Taigi, organizacijoms būtina į tai atsižvelgti ir dėti pastangas į darbuotojų emocinės sveikatos gerinimą. Įmonės turi ieškoti būdų, kaip sumažinti šią stigmą, skatinti atvirumą bei reikiamų paslaugų prieinamumą darbuotojams, patiriantiems emocinę įtampą darbe.
Patarimai vadovams, norint užtikrinti gerą darbuotojų emocinę sveikatą darbe
Tiek skyrių vadovai, tiek personalo specialistai turi ieškoti būdų, kurie padėtų darbuotojams darbe jaustis geriau. Štai keletas patarimų, kaip pagerinti darbuotojų emocinę sveikatą darbe:
1. Glaudi tarpusavio komunikacija
Drąsinkite ir skatinkite savo darbuotojus kalbėtis, dalintis savo jausmais ar įžvalgomis ne tik darbiniais, bet ir asmeniniais klausimais. Efektyviausi yra asmeniniai pokalbiai, nes didesniame kolegų rate darbuotojai tikriausiai neišdrįs atvirauti. Tokie pokalbiai reikalingi ne tik darbuotojams, bet ir vadovams – jie skatina glaudesnį tarpusavio ryšį, kuria pasitikėjimo atmosferą, bendrystės jausmą ir skatina abipusį pažinimą bei lojalumą.
2. Darbuotojų kaitos rodiklių stebėjimas
Vadovai turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų įsitraukimo bei kaitos rodiklius. Jei darbuotojų kaita yra labai didelė, tuomet reikėtų paanalizuoti šiuos duomenis ir ieškoti priežasčių bei būdų, kaip išlaikyti darbuotojus ilgesnį laiką. Darbuotojų kaita yra daug laiko bei finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tinkamą darbuotoją rasti bei sutaupyti finansinius kaštus organizacijai gali padėti personalo atrankos įmonės, kurioje dirba tos srities profesionalai, turintys daug patirties žmogiškųjų resursų valdyme.
3. Darbuotojų elgsenos stebėjimas
Nuolatinis ryšio kūrimas su darbuotojais, buvimas arti jų vadovams yra labai naudingas – taip galima iš anksto pastebėti ženklus, kurie signalizuoja apie pakitusią darbuotojo savijautą, artėjantį perdegimą ar nerimą. Laiku užkirtus kelią problemos gilėjimui ir radus tinkamas priemones, galima išvengti rimtesnių pasekmių.
Žinoma, rūpinimasis savo sveikata – tai ne tik darbdavio pareiga. Net Lietuvos teisės aktai numato, jog, psichologinė sveikata darbe nėra tik darbdavio atsakomybė – ir pats darbuotojas turi pareigą laikytis organizacijos saugos ir sveikatos reikalavimų, apimančių ir psichologinę sveikatą, rūpintis savo ir kolegų sveikata. Taigi, tik abipusės pastangos ir bendradarbystė duos gerų rezultatų.
Vadovų emocinė sveikata – paties vadovo atsakomybė
Vadovų emocinė sveikata darbe yra labai svarbus veiksnys, lemiantis kolektyvo darną bei ilgalaikę organizacijos sėkmę. Tačiau gan dažnai vadovo emocinė būklė darbinėje aplinkoje lieka antrame plane. Dažniausiai organizacijoje prioretizuojami pačių darbuotojų poreikiai, dėmesys skiriamas jų psichologinės būklės gerinimui, o vadovo emocinė sveikata lieka paties vadovo atsakomybėje.
Lyderių emocinė sveikata darbe: problematika ir statistiniai duomenys
Statistika šioje srityje – gan liūdna. Beveik trys ketvirtadaliai šiuolaikinėse organizacijose dirbančių vadovų jaučia stiprų emocinį nerimą darbe. Įtin didelė problema tarp vadovaujančių asmenų yra nuolatinio perdegimo jausmas, nepakankamas poilsio režimas.
Deja, bet pati vadovo pozicija yra pastoviai kelianti įtampą: lyderio darbas yra orientuotas į nuolatinį tikslų ir gerų rezultatų siekimą, vertės kūrimą, sėkmingą darbą su komanda bei visapusišką jos priežiūrą. Vadovo pozicija reikalauja nuolatinio augimo, tobulėjimo ir pastangų, ir neradus tinkamo darbo ir poilsio balanso, ilguoju laikotarpiu tai gali sekinti ir iššaukti rimtas sveikatos bėdas. Dėl nuolatinės įtampos darbe gali atsitikti ir dažnesni nerimo, pykčio priepuoliai, padidinta kontrolė ir reikalavimai iš komandos, arogancija, nepasitenkinimo jausmas, o tai kelia įtampą kolektyve.
Tarp vadovų gana dažnas ir vienišumo jausmas. 2019 m Harvardo Business Review atliktos apklausos duomenimis, net 50 proc. Organizacijos lyderių jaučiasi vieniši. Jie neturi su kuo pasikalbėti apie savo jausmus, bijo tapti atviri ir pažeidžiami, prarasti savo įtakos galią. Tai skatina vienišumo jausmą, užsidarymą.
Dar vienas gan dažnas palydovas lyderių kasdienybėje – ilgalaikės ligos ir vaistai. Daugelis vadovų skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, širdies ar psichikos ligomis, nuolat vartoja vaistus nuo nemigos, nerimo ar kitų sveikatos sutrikimų.
Lyderių emocinės būklės darbe gerinimas
Norint sėkmingai vadovauti komandai, visų pirma reikia pasirūpinti savimi. Tik tuomet organizacijos lyderis gebės tinkamai pasirūpinti jam priklausančia komanda ir įvykdyti organizacijos iškeltus tikslus. Štai keli patarimai, kaip gerinti savo emocinę sveikatą:
- Raskite balansą tarp darbo ir poilsio. Poilsis yra būtinas organizmo “persikrovimui” ir jėgų atstatymui, energijos lygio pakėlimui.
- Kasdien nors trumpam užsiimkite aktyvia fizine veikla. Tokio įpročio formavimas įtin naudingas bendrai organizmo būklei palaikyti, gerina miegą ir nuotaiką, kelia energijos lygį.
- Skirkite pakankamai laiko miegui, kuris būtinas sveikai organizmo būklei palaikyti.
- Vartokite geros kokybės maistą, valgykite reguliariai ir skirkite laiko valgymo procesui.
- Reguliariai atlikite sveikatos patikrą bei reikalingus tyrimus, vartokite maisto papildus, vykdykite savo gydytojo paskirtas rekomendacijas.
- Stebėkite savo organizmo energijos būklę ir planuokite savo dienotvarkę pagal individualų savo organizmo ritmą. Svarbiausias, aktyvaus dėmesio ir jėgų reikalaujančias užduotis atlikite tuomet, kai jaučiatės produktyviausi, energingiausi.
- Stebėkite savo savijautą, išgirskite organizmo siunčiamus signalus, laiku atkreipkite į juos dėmesį.
- Rūpinkitės savo emocine sveikata: raskite patikimą žmogų, kuris galėtų išklausyti ir palaikyti jus sunkioje situacijoje, arba reguliariai lankykitės pas psichologijos specialistą, kuris laiku suteiks reikiamą palaikymą ir pagalbą.
Apibendrinimas
Tiek darbuotojų, tiek lyderių emocinės sveikatos darbe gerinimas yra labai svarbus procesas, duodantis reikšmingų ilgalaikių rezultatų, bei įtakojantis organizacijos sėkmę. Šiuolaikinės organizacijos jau taiko įvairias priemones ir rūpinasi savo darbuotojų sveikata bei emocine gerove. Laiku užkirtus kelią problemos gilėjimui ir pritaikius šiuolaikiškas strategijas, galima sėkmingai padėti darbuotojui, stabilizuojant jo emocinę būklę bei išlaikant jo veiklos tęstinumą.
Reikėtų nepamiršti, jog rūpinimasis savo emocine sveikata yra ne tik organizacijos, bet ir paties darbuotojo pareiga, tad būtina apie tai kalbėti ir bendradarbiaujant ieškoti būdų, kaip pagerinti savo ir kitų darbuotojų emocinę sveikatą.
Šiuolaikinių organizacijų vadovai privalo rūpintis ne tik savo darbuotojų emocine sveikata, bet visų pirma turi pasirūpinti savimi ir savo gera savijauta darbe. Yra daug būdų, kaip tai padaryti, tad svarbu rasti ir prisitaikyti tinkamiausius sau. Sveikų kasdienių įpročių formavimas gali atnešti puikių ilgalaikių rezultatų. Rūpinkimės savimi kasdien!
